Paskaitoje nagrinėjama, kaip Johno Fowleso romanas „Prancūzų leitenanto moteris“ perrašo Viktorijos laikų romaną, daugiausia dėmesio skiriant metafikcijai, naratyvo savirefleksijai, istorijos ir fikcijos santykiui, intertekstualumui, kelioms romano pabaigoms, laisvės ir pasirinkimo temoms bei Viktorijos laikų lyčių ir socialinėms normoms.